Intro

„Cha cha cha. CHA.“ – Dievas

  Nežinau, kaip jums, tačiau man, asmeniškai, pradėt kažką visuomet buvo sunku. Ir užbaigt. Per vidurį viso reikalo neretai irgi užstrigdavau. Bet tame sekdavosi geriau. Tai tarkim, kad čia yra įžanga, einam iš karto prie esmės.

  Noriu nebūt mėšlo gabalu ir integruotis į visuomenę kaip nuostabus žmogus (aišku sunku man nebūt nuostabiu, bet ką jau čia), todėl nusprendžiau padaryt nesąmonę – gyventi sveikai. Kaip dabar populiaru. Daugelis jau tai darot seniai, tad tiesiog pasijuoksit iš beverčių mano pastangų, todėl drąsinu... Ne, ne drąsinu – verčiu trint mane iš „draugų“. Taip pat, jei tekstai pasirodys neįkandamai ilgi, taip pat meskit šaibom. Jeigu beskaitydami klausysit šūdmuzikės (rusiška, didžiulė dalis lietuviškos ir, galiausiai, popsas bei Queen) darykit lygiai tą patį ką ir tie praeiti individai. Nes nu galiausiai tai velniop. Jau ? Gerai.

  Likusiems trims žmonėms - kur čia šuo pakastas ? Kratausi tokių nuostabių ir neapsakomai šaunių dalykų kaip nesveikas maistas, alkoholis, nikotinas ir ka... Na kafeino dar ne, nes nu negalima taip baisiai niokot savęs staiga. Visa tai radikaliai pakeis mano gyvenimo būdą, ir galiausiai chemines reakcijas kūne, tad, siekdamas pažiūrėt ir dokumentuot kaip šaudys sinapsės per ir po visko, išbarškinsiu viską klaviatūra.

  Kodėl (sąlyginai) viešai ? Kaip kažkas kažkada pasakė – jei nori prajuokint dievą, papasakok jam savo planus. Aš sakau, kad priežodis geras, bet grūdasi tegul tą savo die... Gerai, kodėl gi viešai ? Nes, tikiuosi, kam nors mano kasdieniai išbandymai ir nesėkmės pasirodys smagios, o gal net padės, kai bandys kažką tokio durno (?) patys. O šiaip dėl to, kad esu silpnas, prašysiu dėmesio ir pagalbos. O galiausiai tai saviterapija, kuri padės išgyvent tą visą sveiko gyvenimo marazmą ir nenusišaut. Arba nušaut ko nors kito. Nes jau dabar atsikėliau anksti, padariau minimalų reikalaujamą pratimų kiekį ir noriu, kad mirtų bent penki žmonės. Taip pat žmonės, kurie nesugebėjo tų penkių nužudyt. Bet šiek tiek nuklydau.

  Viską pateiksiu per šaunų senovinį mediumą – raštą, bet tai nebus nei Hemingvėjus, nei Remarkas (arba jums mėgstami rašytojai), o galiausiai ir technologija kitokia. Čia bus Laurynas ir viskas kas su juo susiję, tad tikėkitės sąmonės srauto, durnų bajerių, megalomanijos, grynai nuosavos nuomonės ir retkarčiais – apmąstymų. Tekstai bus kupini gramatinių, sintaksinių ir net loginių klaidų, tad jei pastebėsit tokias, iš karto nesivaržydami brūkštelkit į komentarus, išliekit savo nuomonę kartu su tulžim tiesiai į tą teksto dėžutę ir ramiai atsiloškit, laukdami besipilančių kaip Afrikos krioklių like‘ų. Aš jūsų pataisymą įsigrūsiu giliai į atminties banką ir galvosiu dieną, naktį ryte ir prie šaldytuvo apie tą nosinę, brūkšnį ar kablelį. Tai tikrai pakeis mano rašybą ir padės jums susirasti bendraminčių, mylinčių Jablonskio kalbelę tiek pat kiek ir jūs.

Tai taip, nes kaip ir sakiau, čia man nuostabi terapija. Ir nieks nemirs. Tikėtina bent. Šiandien trumpai. Iš skaitytojų tikiuosi nedaug – svarbu jums būtų smagu. Ir taip pat laukiu patarimų, pasiūlymų ir intelektualių šnekų. Arba durnų bajerių. Nes nu kaip kitaip.
Susimatysim, kai man užplauks, tad iki greito. DAVAI TADA.