AŠirTUOsmosemiNčIų

„Tu, didvyrių žeme“ – spėk kas

Kodėl Lietuvoje humoras neveikia (trumpa versija)

  Humoras, komedija ir juokas kyla iš paprasto akivaizdaus pastebėjimo ir nukreipimo kitur, nes tai yra tam tikra natūrali evoliucinė prasmė kiekviename natūraliame organizme.

  Pavyzdžiui, jei kas paklaustų, kodėl mergaitė nukrito nuo sūpynių nesakytum „dėl to, kad neturėjo rankų“.

O kodėl ? Tai bus kiek pretenzinga, tačiau pabandysiu sudėti gaires.

  Lietuva nuostabi šalis, kaip ir visos šalys, tačiau mums trūksta paprasto dalyko – progresyvumo.

  Kadangi mes buvome vieni iš paskutiniųjų pagonybės ir savitos tiesos propaguotojų tų laikų Europos žemyne, turėjome naujus judėjimus sustabdyti, kol jie neišplito mūsų nuostabiame chaose ir būtent dėl tokių bajerių staigiai gavome per kepalą (cephalus).

  Šneku tik apie tam tikrą laikotarpį, anksčiau čiabuviai buvo kosmopolitiškesni (eina sau koks žodis).

Supratę, kad taip lengvai nepasiduosime, nusprendėme kovoti. Sekėsi neblogai. Nestabdomi, nusprendėme, kad mūsų žemių per mažai ir pradėjome siekti toliau, nei galime aprėpti.

  Ganėtinai akivaizdu, kas įvyko toliau - metų metai priespaudos, kontrolės, vergovės, tremties ir įvairiausių šūdų, kuriuos gali sugalvoti tik kitas rūšies atstovas, kuris mąsto kitaip, nei tu.

  Pripratimas baisus dalykas, bet įvyko ir mūsų tautai. Galiausiai palūžome lenkiami iškreiptų totalitarinių idėjų ir nustojome kvestionuoti akivaizdžiai prastas mintis ir pradėjome jas priimti kaip natūralų, akivaizdų ir malonų, vertą dėmesio produktą.

  Ir tada nustojome klausti, mąstyti kitaip ir šiaip spekuliuoti, nes visa tai buvo (o gal vis dar)  daroma už mus be mūsų žinios.

  Juokai greitai baigėsi, iš to vystėsi tik neapykanta, o pas ypač didelius idiotus, nesuprantančius paprasčiausių žmogaus teisių – meilė ideologijai, kurios nesuprato, ar nepastebėjo neigiamų jos savybių.

 Tad mano nuomone, mes nuostojome progresuoti, klausti ar galvoti, todėl lietuvių tautos humoras susidaro tik iš nuvalkiotų, kaltės jausmo nekeliančių, esmės nekeičiančių anekdotų ir vakarietiškų humoristinių veikalų perdirbinių.

Ir jei kas norės pastebėt, jog paskutinis sakinys gali propaguoti kažkokią tai meilę vakarams ar jų idėjoms, noriu pasakyti:

  Daugelis vakarų tautų pergyveno panašias jei kartais net tokias pat baisybes, tačiau jos visuomet nestigo klausimų. Kol kyla klausimai, yra vietos tobulėti. Jei klausimų nėra, vadinasi pasiekei savo ribą. Todėl galiausiai norėjau kreiptis į krepšinio ir politikos kritikus ir tuos pastabiuosius:

Jei žinai geriau nei kiti – mirk, nes nebėra ko gyventi. tu esi tobulas ir išskirtinis žmogus ir tavęs lietuvoje yra TRYS MILIJONAI.

Ir užteks rėkaut į ekraną, jei tavo komanda nelaimi.