„Ir kuo nuo to
gydaisi ? Pyragais ?“ – Galbūt Jimmy Carr. Kadangi kažkas kitas dažnai rašo jo
laidas, nežinau.
Stori žmonės – nuostabūs gamtos klounai,
puikiai pritaikyti pralinksminti kiekvieną, kuriam suteikta privilegija
pamatyti tą sotulį griūnant. Ir tai
natūralu – Kuo didesnės masės daiktas krenta, tuo daugiau palieka įspūdžio. Šauniausia,
kad šie žmonės nugali visus sveikos nuovokos nurodymus ir toliau kemša savo
žarnas kaip peraugę vėdarai. Ir tai šaunu !
Susilaukiau daug klausimų apie kitus vaikystės draugus, tad negalėjau pamiršti šio.
Storasis Simas nėra tokia šauni pravardė, bet
vaikystėje žmonės retai kada sustoja ir pagalvoja prieš ką nors sugalvodami,
pasakydami ir pritaikydami (kažką primena), ir mes nepagalvojome, kad jo vardas
net nėra Simonas. Jonas visuomet labai
juokingai reaguodavo į šį savo vardą, nes vos tik jį pakviesdavome, jis
atbėgdavo iki mūsų. Aišku kai sakau atbėgdavo, turiu omeny šnopuodamas
ateidavo, ir kai sakau iki mūsų, jis pasiduodavo vidury kelio (kurio atstumas
nebūdavo labai didelis) ir išsitraukęs iš kišenės išbėgusio plombyro popierėlį,
kaip branduolinės elektrinės izotopų inspektorius Jonas ištikrindavo kiekvieną
jo milimetrą, ieškodamas prieš tai praleisto gabaliuko šokolado. Mes visuomet
tokiu vaizdu apsidžiaugę pradėdavome juoktis ir šaukti jį vardu, nes Storas
mums nešė tiek džiaugsmo.
„Bet
Laurynai, tu pats ne geriausios fizinės formos!“ Dėkui! Stengiuosi savęs neperspausti ir išlaikyti
raumenis tokius, su kokiais gimiau, (Įdomus faktas – su tiek, kiek raumeninių
ląstelių gimei, tiek turėsi iki savo gyvenimo galo. Sėkmės su ta bulgarke) ir
neplanuoju to keisti, nes vertinu natūralų grožį. Kažkada esu padaręs
atsispaudimą, tačiau kitaip nebūčiau po tų aštuonių alaus atsikėlęs nuo grindų.
Manau, kad tas atsispaudimas skaitosi kaip sportinė veikla.
Leiskite priminti, kad žmonės, turintys
skydliaukės sutrikimus negali to pakeisti, todėl jie nėra tie šaunūs kebabai
riebalų lavaše. Siekiant diferencijuoti, turiu pasigaminęs sąrašą storų žmonių
kurie yra juokingi:
1.
Vitalijus
Cololo.
2.
Perkantys
Cola Zero.
3.
Laukiantys
prie sugedusio lifto, kol jį sutaisys. Laiptai už dviejų metrų.
4.
Bėgantys.
5.
Griūnantys.
6.
Kvėpuojantys,
kol valgo. Trečią kepsnį. Pusryčiams.
7.
Stambių
kaulų.
8.
Išmetę
ledų porciją ant žemės.
Kada nors išauš rytas, kai nustosiu tingėt ir
pabaigsiu kiekvieną sąrašą, tačiau dabar jau įsidienojo.
Žmonės įdomiausi, kai būna kitokie, nei socialinė
mediana. Ir viskas šalia jos. Todėl skubu paprašyti visų skaitančių nevalgyti
tiek daug, nes kitaip storuliai taps norma ir automatiškai praras savo
juokingumą. Jei visi pradėsime spaustis prie šviežių bulkučių, nebeliks kam to
pastebėti ir tiesiog nuoširdžiai juoktis, nes būsim susikoncentravę į karamelę.
Kur tada bus smagumas ? Ar storas žmogus
nukrenta miške, jei jo nieks negirdi ?
Kiekvienas kada nors ką nors valgęs puikiai
žino, kad viskas, kas skanu yra nesveika, o kas neskanu – labai tikėtina, kad papildo
magnio rezervus ir nublizgina ausį. Ar kažką ten gero organizmui padaro. Tačiau
ne visi žmonės supranta, kad maistas yra kuras, o ne tarpas tarp ryto ir
nakties.
„Me adiuvāre
potes? Komplektus Maximus. Su Kečupus“
Norėdamas
pademonstruoti savo neišdildomą meilę storuliams, užrašiau laisvo stiliaus
poemą. Patartina skaityti Broniaus balsu.
„Cola Zero“ Arba „Viduj aš
gražus“. Niekad nesisekė su pavadinimais.
Skiriama Jonui, kuris mėgsta
insuliną.
Pavasario vėjas nuo priespaudos
laikų,
Užstrigęs tarp išvirtusio
pilvo riekių,
Kiekvieną kartą tau
pajudėjus,
Išeina tos sankaupos
juokingu garsu.
Prarandi kvapą, matydamas
makdonaldo akcijų lapą,
Naktimis sapnuoji spurgas ir
matai savo kapą,
„Mėgo jis kotletus“ užrašyta
prie antros datos,
Prabudai, nusiramint
įsipylei ramunėlių arbatos.
„ČIA NĖRA CUKRAUS“ – sušukai
pro trigubą smakrą,
Pasikasęs galvojai, kas
galėtų su žodžiu „smakrą“ rimuotis,
Bet kadangi nerašai poemų,
viskas ką darai tai tik valgai,
Kūrybinę tuštumą užpildė
šakotis.
Ką vakar veikei atsimint
neišeina,
Cholesterolis iš smegenų jau
pagamino šaltieną.
„Mm... Šaltiena“ galvoji
kasdieną,
Pabandysiu primint kas
nutinka kartą ne vieną.
Iškritai tu vakar iš pirmo
aukšto balkono,
Siekdamas lauke gulinčio
makarono,
Paslydai ant Gruodžio
slidaus vėl betono,
Juokingai atrodei, jei
žiūrėtum iš šono.
Uždusai kol užsidėjai per
mažą megztinį,
Netyčia suvalgei šokoladu
aplietą besimėtantį vinį...?
Jei tik rastum neišsenkamą
taukų tu šaltinį...
Gali tik paverkt į močiutės
veltinį.
Raudai malšint nusipirkai
daug ledų,
Šnopuodamas muistais, šauki “NERANDU”!
Kas čia ? Nukrito ledai ant
grindų !
Bet, deja, nematai kur, dėl savo krūtų...
Kaip visuomet, norėčiau atsiprašyt žmonių, su
daugiau nei dviem pilkom ląstelėm galvoje, kuriem mano nuomonė, stilistika, elementarios
lietuvių kalbos žinios sukels pyktį, ar nemalonių jausmų. Praneškite apie tai
komentaruose. Niekuomet nesistengiu įžeisti žmonių, kurių nepažįstu, nes juk
negaliu žinot ar jis durnas ar ne. Nu kartais matos, bet nesvarbu. Tai kaip ir
sakiau, priimkite mano atsiprašymą tiesiai iš kairiojo skilvelio. Pasaulis –
įvairiaspalvė drobė, negaliu aš juk visko žinot geriausiai. Taip kad paskutinį
kartą –
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą